ES ir Rytų partnerių susitarimai

Sukurta 2014.02.17 / Atnaujinta 2019.01.14 14:08

Kad būtų pasiekta politinė asociacija ir ekonominė integracija, ES buvo pasiūliusi Rytų partnerystės šalims sudaryti Asociacijos susitarimus, taip pat apimančius ir išsamios bei visapusiškos laisvosios prekybos erdvės dalį (anglų k. – Association Agreements, including Deep and Comprehensive Free Trade Areas, AA/DCFTA).

3 iš 6 Rytų partnerystės valstybių – Ukraina, Sakartvelas ir Moldova - šį ES pasiūlymą priėmė ir sudarė atitinkamus asociacijos susitarimus. Jie buvo pasirašyti 2014 m. birželio 27 d. (Ukraina dalį dokumento pasirašė jau 2014 m. kovo 21 d.).   Sakartvelo ir Moldovos asociacijos su ES susitarimai įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d., o Ukrainos –  2017 m. rugsėjo 1 d..

Savo gyliu ir pločiu šie susitarimai neturi analogų ES tarptautinių sutarčių istorijoje – jie numato ne tik laipsnišką prekybos liberalizavimą, bet ir su juo tiesiogiai susietą Rytų partnerystės valstybių nacionalinės teisės suderinimą su ES teisynu.

Kitaip nei asocijuotos Rytų partnerės, Armėnija, Azerbaidžanas bei Baltarusija dalyvauja Rytų partnerystės politikoje siauresne apimtimi ir nesirenka platesnės integracijos su Europos Sąjunga.

ES ir Armėnijos santykiai remiasi 2017 m. lapkričio 24 d. pasirašytu ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimu (angl. k. – Comprehensive and Enhanced Partnership Agreement, CEPA), kuris nuo 2018 m. birželio 1 d. taikomas laikinai, kol vyksta ratifikavimo procedūros.  Lietuvos Respublikos Seimas jį ratifikavo 2018 m. gegužės 24 d.

2017 m. prasidėjusios derybos dėl naujojo ES susitarimo su Azerbaidžanu dar tęsiasi. 2017 m. kovą pradėtos derybos dėl teisiškai neįpareigojančio ES-Baltarusijos partnerystės prioritetų (Partnership Priorities) dokumento.

ES – Ukrainos asociacijos sutartis

ES – Sakartvelo asociacijos sutartis

ES – Moldovos asociacijos sutartis

ES – Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimas

 

Naujienlaiškio prenumerata