su Danija

su Danija

• Dvišalės sutartys su Danija
• Danijos ambasada Lietuvoje

Lietuvos ir Danijos santykiai iki 1940 m.

Lietuva ir Danija - geografiškai artimos Baltijos jūros regiono valstybės. Viduramžiais (XIII-XIV amžiuje) Danija didesnį dėmesį skyrė Šiaurinei Baltijos jūros daliai. Danija tuo metu valdė didelę dalį dabartinės Estijos. Danija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nėra tarpusavyje kariavusios.  Buvo palaikomi glaudūs prekybiniai ryšiai. Istorijoje žinomas tik vienas rimtesnis faktas, kai Danija ir Lenkija-LDK kartu su Rusija buvo sąjungininkais Šiaurės kare prieš Švediją 1701-1725 m.

1918 m. vasario 16 d., Lietuvai atkūrus nepriklausomą valstybę, Danija gana ilgai delsė dėl diplomatinio naujai atkurtos valstybės pripažinimo. Tai iš dalies paaiškinama to meto Danijos neutraliteto politika, laviravimu tarp didžiųjų Europos valstybių interesų, Danijos interesais Rusijoje, Šlezvigo teritorine problema. Danija Lietuvos valstybę pripažino  de jure tik 1921 rugsėjo 28 d. Taigi, po 3,5 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Tiesa, de facto Danija pripažino Lietuvą 1919 metų pradžioje. 1919 m. sausio pradžioje Lietuvos užsienio reikalų ministras Augustinas Valdemaras lankėsi Kopenhagoje. Tai buvo pirmas aukšto lygio vizitas Lietuvos-Danijos istorijoje. Šio vizito rezultatas – Lietuvos valstybės atstovo paskyrimas Danijoje. Juo 1919 m. sausio mėnesį tapo Jurgis Savickis (1890-1952) ir išbuvo iki 1923 metų. Jis tuo pačiu buvo akredituotas Norvegijai ir Švedijai.

1923 metais buvo nuspręsta diplomatinio atstovavimo svorio centrą perkelti į Stokholmą. Nuo 1923 metų iki 1940 metų Lietuvos atstovybė Švedijoje dengė Daniją ir Norvegiją. Kopenhagoje atstovybės statusas buvo sumažintas iki konsulato, kuris išliko iki 1928 metų.

1919 metais Lietuva atstovybės reikmėms išsinuomojo pastatą Kopenhagos Frederiksbergo rajone. Pastatas iki šios dienos nėra išlikęs.

1921 metų birželio mėnesį Danija paskyrė savo atstovą Lietuvoje. Danijos konsulu, vėliau laikinuoju reikalų patikėtiniu tapo Erik Andreas Biering. Juo jis išbuvo iki 1930 metų. 1930-38 m. Danijos reikalų patikėtiniu Lietuvoje buvo Sven Peter Duurloo. Pažymėtina dar ir tai, kad trečiame dešimtmetyje plėtėsi Danijos konsulinis atstovavimas Lietuvoje. Klaipėdoje ir Šiauliuose kurį laiką veikė Danijos konsulatai.

Prieškario laikotarpis pasižymėjo aktyviu dvišaliu bendradarbiavimu dviejose srityse: žemės ūkio ir transporto. Danija tikėjosi į Lietuvą “eksportuoti” savo intensyvaus ūkininkavimo modelį. Danijos vyriausybės pagalba Lietuvoje įsikūrė keli bandomieji pavyzdiniai danų ūkiai. Tikėtasi ateityje smarkiai išplėsti veislinių gyvulių, sėklų ir daniškos žemės ūkio technikos eksportą į Lietuvą. Tačiau danams iki galo šis planas nepavyko. Švedai pasirodė šioje srityje kur kas aktyvesni ir nukonkuravo danus. Nepavykus šiam planui ir Lietuvoje iš dalies nusivylus neryžtinga Danijos vyriausybės politika dėl eksporto kredito suteikimo Lietuvos žemės ūkiui, Danijoje buvo pasirinkta kita kryptis – Lietuvos transporto infrastruktūros vystymas. Čia danams sekėsi žymiai geriau. Danijos vyriausybės suteiktų eksporto kreditų dėka Lietuvoje trečiame dešimtmetyje buvo pastatyti trys stambūs transporto mazgai: Aleksoto ir Vilijampolės tiltai Kaune, geležinkelio ruožas Telšiai-Kretinga, sutvarkytas Klaipėdos uosto baseinas. Bendra paskolų suma sudarė 17 mln. DKK (40 mln. LTL to meto kursu). Statybos darbus atliko danų kompanija “Hojgaard&Schultz". Trečio dešimtmečio pabaiga vertintina  kaip dvišalių santykių epogėjus prieškario laikotarpyje. Kaip tik tuo metu, t.y. 1930 metais, pasirašytas reikšmingas dvišalis prekybos ir laivininkystės susitarimas, kuriame buvo numatytas didžiausio palankumo prekyboje statusas. Tačiau dėl labai panašios ūkio struktūros tarpusavio prekyba buvo nedidelė. Lietuva Danijai galėjo pasiūlyti tik žemės ūkio produkciją. To Danijai tikrai nereikėjo. Kita vertus, dėl Lietuvos eksporto orientacijos į Vokietiją ir Angliją didžiąją pramonės gaminių dalį Lietuva importavo iš šių dviejų valstybių. Danija buvo didžiausias Lietuvos konkurentas kiaulienos ir pieno produkcijos eksporte į Vokietiją ir Angliją. Didžiosios ekonominės krizės metais ir vėliau iki pat 1940 metų dvišalių santykiai nebebuvo tokie aktyvūs.

Lietuvos-Danijos santykiai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Danijos politika Lietuvos atžvilgiu buvo gerokai ryžtingesnė ir drąsesnė nei prieškario laikais. To meto Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemann-Jensen pasižymėjo dideliu politiniu įžvalgumu ir ypatingos istorinės situacijos supratimu. Dar neatkūrus diplomatinių santykių 1990 metų vasarą Lietuvos ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė buvo Danijoje priimta kaip oficiali nepriklausomos valstybės atstovė su visais protokoliniais oficialaus vizito atributais. Danijos vyriausybė pritarė ir materialiai parėmė Baltijos Informacinio biuro atidarymą Kopenhagoje 1990 metų rudenį, kuris tapo pirmąja tokio pobūdžio Baltijos šalių įstaiga Vakarų Europoje. 1991 m. vasario 28 d. Danijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai pasirašė bendrą protokolą, kuriuo įsipareigojama, esant palankiai galimybei, atkurti diplomatinius santykius. Nuo 1991 m. rugpjūčio 26 d. tarp Lietuvos ir Danijos atkurti diplomatiniai santykiai.

Nuo 1991 metų Kopenhagoje veikia Lietuvos ambasada, kuri yra akredituota ir Islandijai. Lietuvos Respublikos ambasadoriai Danijoje: 1992-1994 m. - Dalius Čekuolis, 1994-2001 m. -  Raimundas Jasinevičius, 2001-2006 m. -  Deividas Matulionis, 2006-2011 m. - Rasa Kairienė. 2011 – 2016 Vytautas Pinkus, 2016 -2021 m. balandžio mėn. – Gintė Bernadeta Damušis, 2021 m. balandžio mėn. – gruodžio 9 d., laukiant ambasadorės paskyrimo, chargée d'affaires a.i. Dovilė Marija Survilaitė, nuo 2021 m. gruodžio 10 d. – Asta Radikaitė

1991-1992 metais Lietuvos ambasada (pradžioje – informacinis biuras) buvo įsikūrusi Danijos užsienio reikalų ministerijos suteiktose patalpose adresu H. C. Andersen Boulevard 38. 1992 m. spalio mėnesį Lietuvos valstybė ambasados reikmėms įsigijo pastatą adresu: Bernstorffsvej 214. Šiame pastate ir šiuo metu yra ambasada bei konsulinis skyrius.

Danijos ambasada VIlniuje įkurta 1991 metų antroje pusėje. 1992-97 m. Danijos ambasadoriumi buvo Dan Birger Nielsen, 1997-2001 -  Per Carlsen, 2001-2007 -  Eva Jansson, 2007-2011 - Laurids Mikaelsen, 2011  - 2015 Jørgen Molde, šeštuoju ambasadoriumi buvo paskirtas Dan E. Frederiksen. Nuo 2019 spalio 1 d.  – Hans Brask.

Danija pagal tiesioginių investicijų dydį šiuo metu yra 9-a: 2020 m. duomenimis Danijos TUI 794,65 mln. EUR.. Danija yra 17 vietoje pagal prekybos apyvartą.

Nuo pat pradžių, atkūrus nepriklausomybę, Danija ryžtingai paskelbė, kad vienas iš svarbiausių jos užsienio politikos prioritetų bus parama atsikuriančioms Baltijos valstybėms. Tai valstybė, kuri, apart ES, atsikūrimo laikotarpiu suteikė didžiausią materialinę ir finansinę paramą Lietuvai (apie 600 mln. litų).  

Danija – pirmoji NATO valstybė jau nuo 1994 metų pareiškusi apie savo vienareikšmišką paramą Lietuvos narystei NATO. Danija ne tik suteikė didelę materialinę pagalbą kuriant Lietuvos kariuomenę, bet ir organizavo pagalbos Baltijos valstybių kariuomenėms donorų grupę. Daugiau kaip 800 Lietuvos karių dalyvavo įvairiose taikos palaikymo misijose Danijos karinių padalinių sudėtyse. Keliasdešimt Lietuvos kariškių baigė karo mokslus Danijoje. Danija – pirmoji Vakarų valstybė, pasirašiusi su Lietuva bevizio vykimo sutartį 1992 metais.

Su Danija buvo pasikeista aukščiausio valstybinio lygio oficialiais vizitais. Danijos Karalienė Margarethe II 1992 metais su aukščiausiu valstybiniu vizitu lankėsi Lietuvoje (pirmoji monarchė aplankiusi Lietuvą). 1996 m. spalio mėnesį įvyko atsakomasis Lietuvos Prezidento Algirdo Brazausko valstybinis vizitas į Daniją. Pagal Danijos tradiciją galimas tik vienas valstybinis valstybės vadovo vizitas į Daniją per monarcho valdymo laikotarpį.