Civilinė metrikacija
Civilinė metrikacija
Civilinės būklės aktų įtraukimas į apskaitą Lietuvoje
DĖMESIO: |
|
SVARBU: |
Piliečiai prašymus dėl užsienyje įregistruotų civilinės būklės aktų įtraukimo į apskaitą Lietuvoje gali teikti tiesiogiai elektroniniu būdu per Registrų centro savitarną, jeigu turi galimybę prisijungti prie Lietuvos Elektroninių valdžios vartų (turėsite patvirtinti savo asmens tapatybę prisijungę per e. bankininkystę arba su elektroninės atpažinties priemonėmis). Čia rasite daugiau informacijos apie elektronines paslaugas ir prisijungimo instrukcijas. Ambasados konsulinis pareigūnas turi teisę pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų papildomus dokumentus ir/arba patikslintų pateiktus duomenis. Už civilinės būklė akto įtraukimą į apskaitą imamas nustatyto dydžio konsulinis mokestis. |
Civilinės būklės aktų įtraukimas į apskaitą Lietuvoje per Lietuvos Respublikos ambasadą Danijos Karalystėje:
- Užsienio valstybėje gimusio vaiko gimimo įtraukimas į apskaitą
- Užsienio valstybėje sudarytos santuokos įtraukimas į apskaitą
- Užsienio valstybėje nutrauktos santuokos įtraukimas į apskaitą
- Užsienio valstybėje mirusio asmens mirties įtraukimas į apskaitą
- Vardo, pavardės, tautybės keitimas
Užsienio valstybėje gimusio vaiko gimimo įtraukimas į apskaitą
Reikalingi pateikti dokumentai:
- Prašymas įtraukti į apskaitą vaiko, gimusio užsienio valstybėje, gimimą (pildomas ambasadoje);
- Abiejų tėvų galiojantys pasai arba asmens tapatybės kortelės;
- Užsienio valstybės išduotas vaiko gimimo liudijimas, išverstas į lietuvių kalbą*.
*Danijoje gimusio vaiko gimimo liudijimą (Personattest) išduoda komuna arba bažnyčia. Ambasadai turi būti pateiktas originalus institucijos išduotas dokumentas (netinka atspausdintas iš eboks.dk skaitmeninio pašto dėžutės). Kartu su Personattest turi būti pateiktas vienas iš šių dokumentų:
- kartu su Personattest išduotas priedas (BILAG I / I PRIEDAS) – daugiakalbė standartinė forma, išduodama pagal 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1191. Priedą išduoda ta pati komuna ar bažnyčia, kuri išduoda Personattest.
- Personattest vertimas į lietuvių kalbą. Dokumento vertimą į lietuvių kalbą reikia pateikti ir tuo atveju, jei Personattest išduotas anglų kalba.
Danijoje išduoto gimimo liudijimo (Personattest) legalizuoti pažyma Apostille nereikia.
Islandijoje išduotas gimimo liudijimas turi būti legalizuotas žyma Apostille ir po to išverstas į lietuvių kalbą; dėl dokumento legalizavimo reikia kreiptis į Islandijos užsienio reikalų ministeriją.
Užsienio valstybėje įregistruotos santuokos įtraukimas į apskaitą
Į apskaitą įtraukiamos tik tos santuokos, kurios užsienio valstybėse įregistruotos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų.
Reikalingi pateikti dokumentai:
- Prašymas įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje sudarytą santuoką (pildomas ambasadoje);
- Abiejų sutuoktinių galiojantys pasai arba asmens tapatybės kortelės;
- Užsienio valstybės išduotas santuokos liudijimas, išverstas į lietuvių kalbą*.
*Danijoje sudarytos santuokos liudijimą išduoda komuna arba bažnyčia. Ambasadai turi būti pateiktas originalus institucijos išduotas dokumentas (netinka atspausdintas iš eboks.dk skaitmeninio pašto dėžutės). Kartu su santuokos liudijimu uri būti pateiktas vienas iš šių dokumentų:
- kartu su santuokos liudijimu išduotas priedas (BILAG IV / IV PRIEDAS) – daugiakalbė standartinė forma, išduodama pagal 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1191. Priedą išduoda ta pati komuna ar bažnyčia, kuri išduoda santuokos liudijimą.
- Santuokos liudijimo vertimas į lietuvių kalbą. Dokumento vertimą į lietuvių kalbą reikia pateikti ir tuo atveju, jei liudijimas išduotas anglų kalba.
Danijoje išduoto santuokos liudijimo legalizuoti pažyma Apostille nereikia.
Islandijoje išduotas santuokos liudijimas turi būti legalizuotas žyma Apostille ir po to išverstas į lietuvių kalbą; dėl dokumento legalizavimo reikia kreiptis į Islandijos užsienio reikalų ministeriją.
Užsienio valstybėje nutrauktos santuokos įtraukimas į apskaitą
Reikalingi pateikti dokumentai:
- Prašymas įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką (pildomas ambasadoje);
- Pareiškėjo galiojantis Lietuvos Respublikos pasas arba asmens tapatybės kortelė;
- Buvusio sutuoktinio pasas ar asmens tapatybės kortelė arba kopija (jeigu yra galimybė gauti);
- Užsienio valstybės išduotas ištuokos liudijimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo*;
- Ištuokos liudijimo vertimas į lietuvių kalbą (net jei išduotas anglų kalba);
- jeigu kartu su santuoka keičiama pavardė, pildomas ir prašymas pakeisti pavardę (žiūrėti Vardo, pavardės, tautybės keitimas).
*Ambasadai turi būti pateiktas originalus institucijos išduotas dokumentas (netinka atspausdintas iš eboks.dk skaitmeninio pašto dėžutės). Danijoje išduoto ištuokos liudijimo legalizuoti pažyma Apostille nereikia.
Islandijoje išduotas dokumentas turi būti legalizuotas žyma Apostille ir po to išverstas į lietuvių kalbą; dėl dokumento legalizavimo reikia kreiptis į Islandijos užsienio reikalų ministeriją.
Užsienio valstybėje mirusio asmens mirties įtraukimas į apskaitą
Reikalingi pateikti dokumentai:
- Prašymas užsienio valstybėje mirusio asmens mirties įtraukimui į apskaitą (pildomas ambasadoje);
- Pareiškėjo galiojantis pasas arba asmens tapatybės kortelė;
- Mirusiojo pasas arba asmens tapatybės kortelė;
- Užsienio valstybės atitinkamos įstaigos išduotas mirties liudijimas (išrašas iš mirčių registro) ir jo vertimas į lietuvių kalbą.
Vardo, pavardės, tautybės keitimas
Asmens, sulaukusio 16 metų, vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai.
Pareiškėjas gali pakeisti savo vardą ir/ar pavardę, jeigu:
- nori turėti kitokį (-ius) vardą (-us);
- nori turėti tėvų ar vieno iš jų pavardę;
- nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją ar vieno iš jų pavardę;
- nori turėti dvinarę pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės pavardės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės);
- nori turėti dvinarę pavardę, sudarytą iš savo turimos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens ir tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją ar vieno iš jų vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens;
- nori turėti dvinarę pavardę, sudarytą iš savo turimos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens ir savo anksčiau turėtos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens;
- nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę;
- turi pavardės formą, neatitinkančią savo lyties;
- nori turėti kitai lyčiai būdingas asmenvardžių formas;
- įgijo ar pasikeitė vardą ir (ar) pavardę užsienio valstybėje, kurioje yra ar buvo pareiškėjo gyvenamoji vieta arba kurios pilietis yra ar buvo;
- nori turėti kitokią tradicinėje vartosenoje esančią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga);
- po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinktą dėmenį ar dėmenis;
- po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinktą dėmenį;
- nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę;
- nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai;
- nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės) arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę;
- nori turėti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą savo vardą ir (ar) pavardę;
- nori atsisakyti turimos dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens (dėmenų);
- nori sukeisti vietomis turimos dvinarės (daugianarės) pavardės dėmenis;
- nori turėti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) užrašytą (-us) vardą (-us) ir (ar) pavardę, nes:
□ yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir nori šiais rašmenimis užrašyti savo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles;
□ turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
□ nori turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją, kurie turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir kurių pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje, ar vieno iš jų pavardę;
□ vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
□ nori turėti sutuoktinio pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis;
□ nori turėti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.
Jaunesnio kaip 16 metų vaiko vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai.
Jaunesnio kaip 16 metų vaiko vardas ir/ar pavardė bendru tėvų sutarimu gali būti keičiama, jeigu:
- norima suteikti kitokį (-ius) vardą (-us);
- norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės);
- norima suteikti dvinarę pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės pavardės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės);
- norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė);
- norima suteikti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai;
- vietoj jo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės jam norima suteikti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės) arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę;
- norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę;
- nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo įgyti ar pakeisti užsienio valstybėje, kurioje vaikas gyvena ar gyveno arba kurios pilietis yra ar buvo;
- vaikui norima suteikti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) užrašytą (-us) vardą (-us) ir (ar) pavardę, nes:
□ jis arba jo tėvai ar vienas iš jų yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir norima šiais rašmenimis užrašyti jo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles;
□ jis turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
□ jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
□ vaikui norima suteikti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.
Tautybę keisti leidžiama, jeigu pareiškėjas nori pasirinkti vieno iš savo tėvų ar senelių tautybę.
Reikalingi pateikti dokumentai:
- Prašymas pakeisti vardą, pavardę, tautybę arba Prašymas pakeisti vardą, pavardę, tautybę vaikui iki 16 metų (pildomas ambasadoje);
- Galiojantis Lietuvos Respublikos pasas arba asmens tapatybės kortelė;
- Dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo prašymą keisti vardą, pavardę, tautybę;
- Pasikeitus vardą, pavardę užsienyje – tai patvirtinančių dokumentų originalai*
- Užsienyje atliktą vardo, pavardės keitimą patvirtinančių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą (net jei išduoti anglų kalba);
- Jeigu vardas, pavardė keičiami santuokos pagrindu, kartu turi būti pateikti santuokos apskaitymui reikalingi dokumentai (žr. Užsienio valstybėje įregistruotos santuokos įtraukimas į apskaitą).
Svarbu: jeigu santuokos liudijime įrašyta tik pavardė po santuokos, tačiau nėra nurodyta iki santuokos turėta pavardė, turėsite pateikti dokumentus, įrodančius užsienyje atliktą vardo, pavardės keitimą, kuriuose būtų nurodytos dvi pavardės: turėta iki santuokos ir įgyta po santuokos/santuokos metu. - Kiti dokumentai (informuos ambasados konsulinis pareigūnas po konsultacijų su Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriumi).
*Ambasadai turi būti pateikti originalūs institucijų išduoti dokumentai (netinka atspausdinti iš eboks.dk skaitmeninio pašto dėžutės). Danijoje išduoto vardo, pavardės keitimo dokumento legalizuoti pažyma Apostille nereikia.
Islandijoje išduotas dokumentas turi būti legalizuotas žyma Apostille ir po to išverstas į lietuvių kalbą; dėl dokumento legalizavimo reikia kreiptis į Islandijos užsienio reikalų ministeriją.
