LIETUVIŲ ŠIUOLAIKINIO MENO PROJEKTAS „MILLENNIUM“ DANIJOJE, Ikast š.m. spalio 24 d. 13.00 val.
LIETUVIŲ ŠIUOLAIKINIO MENO PROJEKTAS „MILLENNIUM“ DANIJOJE
Šį šeštadienį, spalio 24 d. 13 val. Ikasto (Danija) šiuolaikinio meno parodų centras „Kunstpakhuset“ (http://www.kunstpakhuset.dk) pakvies visus į šiuolaikinės dailės projekto „Millennium“ pristatymą: septynių lietuvių dailininkų darbų parodos atidarymą, seminarą apie lietuvių šiuolaikinės dailės tendencijas ir spaudos konferenciją.
Šis projektas sukurtas kaip gyva reakcija į visuomenės kultūros poreikį, į jos norus, baimes ir abejones. Kultūrpolis klausia – ką menas gali duoti visuomenei ir ką visuomenė yra pasiruošusi padaryti, kad pažintų meną.
Meno projektas „Millennium“ simboliškai užsimena apie Lietuvos tūkstantmetį ir pristato septynių Lietuvos menininkų: Ingos Likšaitės, Lauros Keblytės, Aurelijos Draugelės, Agnės Jonkutės, Irmos Leščinskaitės, Žygimanto Augustino ir Tado Vosyliaus kūrybą Danijoje. Autoriai intriguojančiai išryškina sudedamąsias „meno kultūros“ dalis – formą, spalvą, tekstūrą ir faktūrą, medžiagiškumą ir laiko trukmę, semantiką, jos kodus ir kanonus. Jų mene vienodai svarbu ir technikos virtuoziškumas ir turinio intriga. Daug dėmesio yra skiriama kūrinio formos ar idėjos remake`ui, ji atkartojama skirtingomis medijomis, arba tiesiog replikuoja šviesos, spalvinės abstrakcijos ar kūniškosios fiziologijos motyvus. Kūriniuose persipina optiniai efektai, šiandienos meno koncepcijoms būdingos socialinės sąmonės refleksijos, netgi renesansinių idealų, barokinio puošnumo stilizacija. Parodoje pristatoma šiuolaikinė tekstilė ir tapyba, kinetiniai kūriniai, objektai ir videoprojekcijos. „Millennium“ – tai tūkstančiai variacijų nuo elementarios paviršius plastikos iki kūrybos proceso vizualizavimo. Projekto kuratoriai: Ignas Kazakevičius ir Bronė Neverdauskienė.
Žygimantas Augustinas – naujosios Lietuvos tapybos, atstovas. Derindamas baroko, stilistiką ir šiuolaikinio meno koncepcijas menininkas poruoja žmogų ir jo subkultūrinį kloną. Pseudo aplinką ir enciklopedinę tikrovę, pseudo save ir pseudo simbolį. Ž. Augustino neorealizmas – žaismingai egzistencialus ir įkyriai romantiškas (Hronir).
Agnės Jonkutės tapyboje vyrauja spalvinis minimalizmas, transformuoti paviršiai, kuriuos liečia šviesa. Drąsi ir nepaklūstanti klasikiniams dailės kanonams, menininkės kūryba koncentruojasi į savirefleksiją, žmogaus bei kasdienių daiktų gyvenimo analizę
Irma Leščinskaitė – daugiau dėmesio skiria spalvai. Pasak filosofo V.Radžvilo, jos paveiksluose akivaizdūs postmoderniojo meno bruožai: ironija ir saviironija, laisvas ir elegantiškas citavimo žaismas praeities kultūros ir ypač barokinės tapybos formomis.
Aura Draugelė – tapyboje jungia piešinį, tekstilės faktūras ir įvairių čia pat pasitaikiusių po ranką dažomųjų medžiagų ypatybes. Atiduodama pagarbą masinės gamybos produktui – audiniui, subjektyvumui ir stilių samplaikai, kasdieniškumui ir pastišui, darbuose ji „komentuoja“ masinės gamybos ypatumus, suteikia jiems savitą „prekinę išvaizdą“ (demes).
Laura Keblytė kurdama objektus panaudoja dizaino triukus. Tikrovę kopijuodama silikoniniais atspaudais, banalius motyvus ji paverčia bauginančiais ir ironiškais pasaulio moralinių permainų trofėjais.
Tado Vosyliaus rankose tai, kas įprastai būtų vadinama skulptūra, tampa keturių dimensijų objektu, t.y. iliuzija, arba suvokėjo provokacija. Menininko darbai bilda, stena, spausdina sąskaitas faktūras ir faksus, prisilietus reaguoja. „Lavonų“ serijos objektuose autorius paskutiniąsias gyvenimo inercijos minutes regis pratęsia iki fiziškai apčiuopiamos plonytės raudonos linijos tarp tradicinės skulptūros ir šiuolaikinės estetikos kanonų.
Ingos Likšaitės kūriniai įvardija tekstilę kaip lanksčiausią vizualinio meno sferą, kuri ne tik puikiai įsisavina šiuolaikines medijas, bet ir jas praturtina. Kurdama tekstilės technikomis ypatingą dėmesį autorė skiria dygsniams (tradicinio, mašininio ir programuojamo siuvinėjimo), konceptualizuoja šį tradicinio amato elementą, panaudoja jį kino filmų motyvų perkėlimui į tekstilės pasaulį (remake).
Projektą „Millennium“ parengė ir įgyvendino Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras „Kultūrpolis“, LR kultūros atašė Danijoje ir Ikasto šiuolaikinio meno parodų centras “Kunstpakhuset”, o jį parėmė LR Kultūros ministerija ir Ikasto meno parodų centras „Kunstpakhuset“.
Paroda „Millennium“ veiks iki 2009 m. lapkričio 22 d.
Maloniai kviečiame apsilankyti!
Liana Ruokytė-Jonsson
LR kultūros atašė Danijoje, Islandijoje ir Norvegijoje